The EU in your Country Svarbus teisinis pranešimas
Kontaktiniai duomenys | Paieška tinklavietėje EUROPA
Europos Komisijos sudaryta intelektualų grupė mano, kad „priimtinės kalbos“ skatinimas stiprina daugiakalbystę ir kultūrų dialogą
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2008-01-31

Europos Komisijos suburta intelektualų grupė, kurios užduotis patarti, kuo daugiakalbystė galėtų būti naudinga kultūrų dialogui[1], Komisijos nariui Leonardui Orbanui pateikė ataskaitą „Prasmingas iššūkis“.  Amino Malufo (Amin Maalouf) vadovaujama grupė šiais Europos kultūrų dialogo metais (2008) teikia pasiūlymų, kaip per kalbas skatinti kultūrų dialogą ir abipusį supratimą, kuriais sukuriamas stiprus kalbų įvairovės ir Europos integracijos ryšys.Šios išvados turėtų įžiebti diskusiją 2008 m. vasario 15 d. pirmą kartą vyksiančioje ministrų konferencijoje dėl daugiakalbystės.Grupės pasiūlymų esmė yra piliečių „antrosios gimtosios kalbos“ idėja, dar vadinama  „priimtine kalba “. Piliečiai šią kalbą laiko sava dėl asmeninių ar profesinių priežasčių.

 


    „Intelektualų grupės požiūris sukels diskusijų šiais kultūrų dialogo metais, – sakė Europos Komisijos narys Leonardas Orbanas. –  Pateikti pasiūlymai atitinka 2002 m. Barselonoje vykusiame Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime pareikštą siekį „be gimtosios kalbos dar dvi“ kalbas įtraukti į Europos Sąjungos švietimo programas.  Geras kitų kalbų mokėjimas nutiesia tiltus tarp kultūrų ir skatina jų suvokimą.“

    Priimtinė kalba jau yra realybė vis daugiau Europos Sąjungos piliečių, kurie priima šią kalbą dėl asmeninių, kultūrinių ar profesinių priežasčių.

    Iš šių pasiūlymų ryškėja dvi idėjos.

    1)      Europos Sąjungos valstybių dvišaliuose santykiuose turėtų dominuoti tų dviejų valstybių kalbos, o ne trečioji kalba.Kiekvienoje šalyje turėtų būti pakankamai daug žmonių, puikiai mokančių kitų šalių kalbas.

    2)      Europos Sąjunga turėtų remti „priimtinės kalbos“ idėją, kad kiekvienas Europos pilietis būtų suinteresuotas ją išmokti kaip „antrąją gimtąją kalbą“.Kad visi išmoktų, jos mokymasis turėtų būti įtrauktas į visų mokyklų ir (arba) universitetų mokymo programas, turėtų būti profesinio gyvenimo dalis, būti glaudžiai siejamas su istorija, kultūra ir literatūra.Ši priimtinė kalba paprastai nebūtų toji, kuri vartojama kaip tarptautinio bendravimo kalba.

    Atsirasti šias idėjas paskatino keletas konkrečių aplinkybių.

    1)      Didėja imigracijos įtaka politiniam, ekonominiam, socialiniam ir intelektualiniam Europos gyvenimui.Priimtinė imigrantų kalba dažniausiai būtų tos šalies, kurią jie pasirenka gyventi, kalba.

    2)      Kalbos, kuriomis kalba imigrantai iš trečiųjų šalių, turėtų patekti tarp tų kalbų, kurias ES piliečiai būtų skatinami išmokti.

    3)      Tiems europiečiams, kurių gimtoji kalba dominuoja pasaulyje, priimtinę kalbą būtų ypač svarbu išmokti. Šitaip jie išvengtų izoliacijos dėl vienintelės kalbos mokėjimo.

    4)      Siekdamos paremti šią kalbų įvairovę, valstybės turėtų įkurti bendrą organizaciją, kurios uždavinys – skatinti mokytis kitų šalių kalbų ir pažinti jų kultūrą.

    Visa Kultūrų dialogo intelektualų grupės ataskaita 22 oficialiosiomis kalbomis skelbiama internete

    http://ec.europa.eu/education/policies/lang/languages_en.html

    Daugiau informacijos apie ES kalbas rasite internete

    http://europa.eu/languages/

     

    [1]   Apie grupės sukūrimą žr. 2007 m. birželio 29 d. pranešimą spaudai IP/07/972.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25 Liepa 2007  | Išsiųskite šį tinklalapį el. paštu | Į viršų