The EU in your Country Svarbus teisinis pranešimas
Kontaktiniai duomenys | Paieška tinklavietėje EUROPA
Eurobarometro duomenimis europiečiai remia bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2007-08-30

Europos Komisijos užsakymu atlikus nuomonių apklausą, paaiškėjo, kad dauguma europiečių remia glaudesnį bendradarbiavimą su Europos Sąjungos kaimynėmis. Absoliuti dauguma apklaustųjų mano, kad kartu su ES kaimynėmis svarbu kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiauti aplinkos ir energetikos, ekonominio vystymosi, migracijos, demokratijos, švietimo ir profesinio mokymo klausimais. Dauguma ES gyventojų mano, kad padėdama kaimynėms ES sustiprins taiką ir demokratiją kitose šalyse, o beveik pusė apklaustųjų įsitikinę, kad kaimynių noras vykdyti reformas bendradarbiaujant su ES yra nuoširdus.

    Už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakinga Europos Komisijos narė Benita Ferrero-Waldner sakė: „Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau ES piliečių žino apie Europos kaimynystės politiką ir supranta, kaip svarbu glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, kurios nėra ES narės. Išvien kovodami su nusikalstamumu, kartu spręsdami prekybos, energetikos ar migracijos klausimus, apčiuopiamą naudą gauname ir mes, ir mūsų kaimynai“. 

    Ji pridūrė: „Europos kaimynystės politiką yra abipusiai naudinga: padėdama artimiausiems kaimynams kurti gerovę ir stabilumą, Europa tampa saugesnė. Esu tikra, kad ilgainiui vis daugiau europiečių suvoks, kad ši politikos kryptis didesnį saugumą garantuoja visiems ir kad jai išleistos lėšos atsiperka su kaupu“.    

    Pagrindinės apklausos išvados:

    •         Didžioji dauguma apklaustųjų mano, kad veikti su ES kaimynėmis svarbu ar net labai svarbu kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu (89%), sprendžiant aplinkos ir energetikos (86%), ekonominio vystymosi (85%), imigracijos  (71%) klausimus, remiant demokratinius procesus (82%), švietimą ir profesinį mokymą (81%).

    •         Pakankamo pritarimo sulaukė politiniai tos politikos aspektai: 73% apklaustųjų  įsitikinę, kad ES pajėgi paremti demokratiją kaimyninėse šalyse, 67% mano, kad remiant kaimynes mažės karų ir konfliktų pavojus Europoje, o 62% teigė, kad glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis mažės nelegali imigracija. 

    •         Dauguma (61%) mano, kad bendradarbiavimas su ES kaimynėmis gali būti abipusiai naudingas, tačiau 79% nerimauja dėl tokių veiksmų kainos. 61% mano, kad padėdama kaimynėms siekti gerovės, pati ES gyvens geriau, o 74% teigia, kad ES parama kaimynėms sudarys sąlygas Europos įmonėms plėstis į naujas rinkas. Kita vertus, 45% respondentų mano, kad parama kaimyninių šalių reformoms gali kelti grėsmę ES stabilumui.         

    •         Apie ES kaimynystės politiką šiemet žino kas penktas respondentas – daugiau nei pernai.

    Apklausa vyko 2007 m. gegužės 25 – birželio 30 dienomis; apklausta  27 000 asmenų visose 27 ES šalyse.

    Europos kaimynystės politika

    Europos kaimynystės politika plėtojama siekiant kartu kelti ES ir jos kaimynių gerovę, didinti ES ir aplinkinių regionų stabilumą ir saugumą.

    Pagal Europos kaimynystės politiką su 16 kaimyninių valstybių[1] palaikomi palankesni politiniai ir ekonominiai santykiai laikantis galiojančių susitarimų (partnerystės, bendradarbiavimo ar asociacijos susitarimų, Europos ir Viduržemio jūros šalių susitarimo). Bendradarbiavimas pagal   Europos kaimynystės politiką yra pagrįstas abipusiu įsipareigojimu puoselėti bendras vertybes (demokratiją ir žmogaus teises, kurti teisinę valstybę, laikytis gero valdymo, rinkos ekonomikos ir tvarios plėtros principų).

    Visą ataskaitą ir daugiau informacijos apie apklausą rasite  http://ec.europa.eu/public_opinion/index_en.htm

    Plačiau apie Europos santykių su artimiausiomis valstybėmis politiką:

    http://ec.europa.eu/world/enp/index_en.htm

     

    Christiane Hohmann                              02/29 91196
    Concha Fernández de la Puente             02/29 52977


     

    [1] Alžyras, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Egiptas, Gruzija, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Moldova, Palestinos autonomija, Sirija, Tunisas ir Ukraina. Santykiai su Rusija formuojami ne pagal Europos kaimynystės politikos, o pagal ES ir Rusijos strateginės partnerystės principus.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25 Liepa 2007  | Išsiųskite šį tinklalapį el. paštu | Į viršų