Komisijos narė Fischer Boel kviečia dalyvauti interneto diskusijoje
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
12/12/2007

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel pradėjo diskusiją apie veiksmingumo įvertinimo ataskaitą, kurioje ji pasiūlė idėjų, kaip ES ūkininkavimo politiką reikėtų pritaikyti prie XXI a. Europos ūkininkams kylančių uždavinių, kaip antai: rinkos galimybių sudarymas, klimato kaitos, vandentvarkos, biologinės įvairovės apsaugos problemų sprendimas ir vis didėjantis domėjimasis žemės ūkio bioenergija.

    Nors svetainėje ir tinklaraštyje daugiausia rašoma anglų kalba, M. Fischer Boel tikisi, kad skaitytojai nevengs rašyti pastabų ir savo gimtąja kalba.

    Mariann Fischer Boel tinklaraštis – http://blogs.ec.europa.eu/fischer-boel/

    Daugiau informacijos apie veiksmingumo įvertinimo ataskaitą:

    http://ec.europa.eu/agriculture/healthcheck/index_en.htm

    http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/20071205_fisher_boil_lt.htm

     

    Mariann Fischer Boel, už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė

     

    Neseniai paskelbtame dokumente aš pateikiau savo idėjas, kaip supaprastinti ir atnaujinti bendrąją žemės ūkio politiką – projektą, kurį pavadinau bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) „Sveikatingumo patikra“.

    Žinoma, tai nereiškia, kad BŽŪP yra blogos būklės. Mes tiesiog norime patikrinti BŽŪP galimybes padėti ūkininkams įveikti XXI a. laukiančius iššūkius.

    Nuo 2003 m., kai pradėjome BŽŪP reformą, į ūkio politikos sampratą įvedėme naujas sąvokas, tokias kaip orientacija į rinką, gyvūnų gerovė, aplinkosaugos ir vartotojų klausimai.

    Dabar ES sudaro jau 27 valstybės narės. Pasaulis ten, „išorėje“, keičiasi, ir todėl iškyla nauji iššūkiai: globalizacija, klimato kaita ir nauji prekybos būdai su nuožmesne konkurencija. Tai turėtų atsispindėti ir BŽŪP.

     

    Todėl atliekant BŽŪP peržiūrą norėčiau, kad būtų atsakyta į tris esminius klausimus:

    1) kaip padaryti tiesioginės pagalbos sistemą veiksmingesnę ir paprastesnę;

    2) kaip pasiekti, kad rinkos reguliavimo priemonės atitiktų pasaulio, kuriame gyvename dabar, poreikius; ir

    3) kaip priimti naujus iššūkius – nuo klimato kaitos iki biokuro, vandens išteklių valdymo ir biologinės įvairovės apsaugos.

     

    Mes daug dirbome siekdami supaprastinti BŽŪP taisykles. Atlikdami šią peržiūrą, mes tęsiame kovą su nelanksčiomis taisyklėmis, kurios apsunkina ūkininkų gyvenimą ir jų sėkmingą vykdymą siekiančių užtikrinti tarnautojų darbą.

    Keliose valstybėse narėse pagal bendrosios išmokos schemą ūkininkų gaunamos atsietosios išmokos smarkiai skiriasi.Kai kurios vyriausybės, siekdamos teisingumo, norėtų sumažinti skirtumus šalies teritorijoje. Dėl to reikėtų suvienodinti išmokas dar labiau, negu iki šiol – pagal regionus arba visoje atskiroje valstybėje narėje, tačiau ne visos Europos Sąjungos mastu.

    Kitas aspektas ­– kompleksinio paramos susiejimo taisyklės, kurias galima toliau tobulinti ir pritaikyti naujiems uždaviniams spręsti. Jos turi būti aiškios, nuoseklios ir paprastos įgyvendinti. Turėtų būti aiškiai pateikiamos pagrindinės nuostatos bei sumažinama administracinė našta. Tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad mes neketiname taisyklių atsisakyti, nes jų taikymas leidžia Europos vartotojams ir mokesčių mokėtojams aiškiai matyti kokiu tikslu panaudojami BŽŪP pinigai.

    Dabar yra tinkamas laikas ieškoti gerų sprendimų. Pasaulio rinka pilna optimizmo ir vilčių, kad daugelio žemės ūkio produktų kainos ir toliau išliks aukštos.

    Dėl šių teigiamų poslinkių mums lengviau nuspręsti dėl kai kurių „senosios BŽŪP“ priemonių ateities, tarp jų – grąžinamųjų išmokų, pieno kvotų bei žemės atidėjimo.

    BŽŪP peržiūros metu mes taip pat atidžiai vertiname rinkos reguliavimo priemonę – viešą perteklinės produkcijos supirkimą. Manau, kad būtina grįžti prie jos pradinio tikslo – sukurti tikrą saugumo garantą, ypač kai rinkos kainos šiandien tokios palankios.

     

    BŽŪP išsamios peržiūros dokumente mes pateikiame mūsų nuomone priimtiną sprendimą, kaip palaipsniui nutraukti iki 2015 m. galiojančių pieno kvotų taikymą. Mes privalome pieno kvotų taikymą nutraukti palaipsniui, kad pieną tiekiantys ūkininkai ir pieno perdirbimo pramonė galėtų techniškai ir finansiškai prisitaikyti. Mano nuomone, tam būtina iki nurodyto laikotarpio kvotas palaipsniui didinti. Tačiau taip pat būtina numatyti galimas priemones, kurios padėtų pienininkyste užsiimantiems ūkininkams specifiniuose nuo pieno produktų gamybos itin priklausančiuose ES regionuose.

    Žemės atidėjimas yra kita rinkos priemonė, kurios taikymas greitai bus nutrauktas. Siekdami šiek tiek sumažinti spaudimą grūdų rinkoje, neseniai panaikinome reikalavimą atidėti žemę 2008 m. sezonui. Atlikdami BŽŪP peržiūrą, mes norėtume žemės atidėjimo priemonę panaikinti visiškai. Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmiausia, nemanau, kad verta turėti pasiūlos valdymo priemonę, kai ūkininkams mokamos atsietosios išmokos. Antra, pažvelgus į augančią grūdų paklausą pasaulio rinkoje, būtų sunku rasti racionalių argumentų, kad dirbtinai stabdytume mūsų gamybos pajėgumus.

    Tačiau aišku, kad žemės atidėjimo schema buvo įvairiomis prasmėmis naudinga aplinkos apsaugai. Atliekant išsamią BŽŪP peržiūrą, reikėtų imtis veiksmų, kad tokia nauda aplinkai būtų išsaugota. Turėtų būti aišku kaip tai pasiekti, greičiausiai per mūsų kaimo plėtros politiką.

    Mūsų kaimo plėtros politika jau įrodė esanti itin populiari. Matau jos didžiulį potencialą taip pat ir ateityje, siekiant mums prisitaikyti prie naujų globalių ir vietinių uždavinių, tokių kaip vandens išteklių valdymas, kova su klimato kaita, biologinės įvairovės išsaugojimas ir intensyvaus ūkininkavimo daromo poveikio gamtai mažinimas. Štai dėl ko aš asmeniškai manau, kad būtų racionalu privalomo moduliavimo būdu daugiau lėšų iš tiesioginių išmokų ūkininkams skirti kaimo plėtros biudžetui.

    Tikiuosi, kad paskelbta ataskaita paskatins pradėti konstruktyvią diskusiją. Mes organizuojame viešą BŽŪP peržiūros svarstymą gruodžio pradžioje, o atsižvelgiant į pokyčių pieno sektoriuje svarbą, sausio mėnesį šaukiu specialią, pieno sektoriui skirtą konferenciją.

    Tačiau mums ypač svarbu sužinoti žmonių, kuriuos mūsų politika veikia tiesiogiai, nuomonę. Todėl savo tinklaraštyje (interneto svetainėje) ypač laukiu ūkininkų bei kitų suinteresuotųjų asmenų ir organizacijų pastabų, kad jas galėtume kuo išsamiau apsvarstyti, prieš pateikdami konkrečius pasiūlymus 2008 m. gegužę.

    Paskutinį kartą atnaujinta: 30/10/2010  |Į puslapio pradžią