Konferencija apie ES struktūrinę paramą Lietuvai 2007-2013 m.
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
12/12/2007

Gruodžio 12 d. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas dalyvavo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surengtoje konferencijoje „Kuriame Lietuvos ateitį. ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.”, kurios tikslas – paskelbti, kad startuoja parengtos ir Europos Komisijos patvirtintos trys veiksmų programos, pagal kurias bus naudojama daugiau kaip 23 mlrd. litų ES paramos lėšų.

    Konferencijoje taip pat dalyvavo Finansų ministras Rimantas Šadžius, Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas, Vidaus reikalų ministerijos sekretorė Giedrė Švedienė, Ūkio ministerijos sekretorius Arūnas Keraminas bei kiti pranešėjai.

    Daugiau informacijos apie ES struktūrinę paramą, 2007-2013 m. Strategiją ir veiksmų programas bei šią konferenciją galite rasti interneto svetainėje: www.esparama.lt

     

    Konferencija „ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.“

    Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko kalba

    2007-12-12

     

    Šiandieną skelbiame naują, galbūt lemtingą Lietuvos raidos etapą. Per trejus su puse narystės Europos Sąjungoje metų, įgijusi pasitikėjimo, patirties su ES parama prieš stojimą bei fondais 2004-2006 m. – kurių lėšos, beje, vis dar plaukia į šalį, ir apsisprendusi kur link eina, Lietuva dabar turi patį svarbiausią progreso ir modernėjimo šansą su galingu instrumentu – 23,34 mlrd. litų 2007-2013 metams iš ES struktūrinių fondų.

    Tai – atsakingas laikotarpis, Lietuvai intensyviai ruošiantis ir dirbant kartu su Europos Komisija. 2006 m. kovo 15 d. Europos Komisija (EK) gavo pirmąjį Lietuvos nacionalinio strateginių krypčių plano projektą. Nuo tada abi pusės nuolat susitinka tartis, kad strategija ir veiksmų programos, skirtos paspartinti Lietuvos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, būtų paruoštos kokybiškai ir laiku.

    Mes Komisijoje (EK) esame tikrai patenkinti labai geru bendradarbiavimu su Lietuvos įstaigomis, ir pirmiausia su Finansų Ministerija, rengiant 2007–2013 metų strategiją ir veiksmų programas. Kiekviena pusė atsižvelgė į tai, kas svarbu ir jautru kitai; abi šalys remiasi gerąją Europos patirtimi; yra ir buvo aiškus geranoriškumas, noras užtikrinti programų atitikimą ES ir nacionaliniu lygiu.

    Mums malonu matyti, kad strategijos ir programų ruošimas Lietuvoje buvo aukšto lygio. Lietuva buvo viena iš pirmojo visų šalių penketuko ir antroji tarp 2004 metais įstojusių narių, kurios nacionalinis strateginių krypčių planas jau patvirtintas Europos Komisijos sprendimu dar pavasarį (2007 m. balandžio 26 d.).

    Maža to, liepos 30 d. buvo patvirtintos ir dvi regioninės politikos instrumentų remiamos veiksmų programos, o rugsėjo 24 d. – Europos socialinio fondo remiama žmogiškųjų išteklių veiksmų programa – visos trys taip pat buvo tarp pirmųjų Europos Komisijos priimtų Konvergencijos tikslo programų.

    Ruošdamos šias programas, nacionalinės įstaigos plačiai konsultavosi visoje Lietuvoje: kreipėsi į centrinę, regioninę ir vietos valdžios institucijas, socialinius ir ekonominius partnerius, o galiausiai tarėsi ir su Seimu. Kad planavimas būtų nuoseklus ir atitiktų ES teisę ir politikos kryptis, konstruktyviai bendradarbiauta su Komisijos tarnybomis. Taigi tos programos yra vaisingos, plačios partnerystės rezultatas, ir Komisija tikisi, kad jas įgyvendinant partnerystė bus tęsiama.

    Rengdama strategiją, Lietuva atsižvelgė į 2007–2013 metų Bendrijos gaires, kurios akcentuoja būtinybę padaryti Europą ir jos regionus patrauklesniais investuoti ir dirbti, gerinti žinias ir kurti naujoves, kad augtų ekonomika ir kad būtų kuriama daugiau ir geresnių darbo vietų.

    Labai svarbu, kad nacionalinis strateginių krypčių planas taip pat glaudžiai susietas su Lietuvos nacionaline reformų, kitaip vadinama Lisabonos programa. Vakar Europos Komisija pateikė savo įvertinimą kaip ši strategija yra įgyvendinimą ir ką reikia daryti, kad Europa ir jos šalys vis didintų savo konkurencingumą; dabar jau aišku, kad, priešingai nei neseniai viešai manyta, ši strategija veikia, bet jai reikėjo laiko ir daugiau politinės valios susitarimų įgyvendinimui.

    Dabar aišku, kad ši strategija yra pats tiesiausias kelias į konkurencingumą naujoje – globalioje realybėje. Laikas dar kartą parodė tai, ką tarsi visi žinojome, bet ne visai nuoširdžiai įgyvendindavome, kad reikia gilinti žinias, skatinti mokslinius tyrimus, kurti ir diegti naujoves, investuoti į žmogų, užtikrinti darnų vystymąsi, švarią aplinką, lygybę ir nediskriminaciją ir tokiu būdu išnaudoti visą visuomenės potencialą augimui.

    Struktūriniai fondai padės Lietuvai siekti šių tikslų, nes daugiau nei pusė lėšų (54,6%) jiems ir yra skirta.

    Europos regionų plėtros fondo remiamoms programoms „Ekonomikos augimas“ (ES įnašas 10,7 mlrd. Lt, arba 45,7% nacionalinio strateginių krypčių plano) ir „Sanglaudos skatinimas“ (ES įnašas 9,143 mlrd. Lt, arba 39,1%) numatyta 84,8%  iš Lietuvos nacionaliniam strateginių krypčių planui ES biudžete skirtų 23,34 mlrd litų; Europos socialinio fondo remiamai programai „Žmogiškųjų išteklių vystymas“ numatyti 3,228 mlrd. litų (arba 13,8% nacionalinio strateginių krypčių plano). Techninės paramos veiksmų programai, kurios tikslas – užtikrinti struktūrinės paramos teikimo Lietuvai kokybę, skirti likę 1,4%; tikimasi, kad ta programa bus priimta iki 2007 m. pabaigos.

    Programomis palaikomas Lietuvos nacionalinės Lisabonos reformų programos įgyvendinimas, gyventojų gerovės kėlimas ir šalies teritorinės sanglaudos stiprinimas (suteikiant savivaldos institucijoms atskirą biudžetą ir įgaliojimus programoms įgyvendinti). Žmogiškųjų išteklių rėmimo veiksmų programa siekiama užtikrinti, kad ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir žinių visuomenės poreikius atitiktų adekvatūs žmogiškieji ištekliai; ja bus remiamos lygios galimybės tiems, kuriems darbo rinkoje sąlygos nėra palankios, bet kurie gali prisidėti prie šalies progreso; naujas Europos socialinio fondo prioritetas „Administraciniai gebėjimai“ duos paskatą gerinti viešųjų institucijų efektyvumą ir viešųjų paslaugų kokybę. Šios programos gali iš esmės prisidėti siekiant Lietuvos 2015 m. vizijos –  „pasiekti 15 senųjų ES šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį“.

    Tai naujo tipo programos, lyginant su 2004-2006 metais. Jos orientuotos ne tiek į vidinių išsivystymo skirtumų mažinimą, kiek į globalaus konkurencingumo didinimą, ir ne tiek į kompensavimą už praeities praradimus ir kančias, kiek į ateitį ir “miegančio” potencialo pažadinimą.

    Programų efektyvumą padidins konkretūs kiekybiniai rodikliai, kurie parodys, kaip siekiama tikslų. Jie parodo:

    kiek privačių investicijų siekiama pritraukti,

    kiek darbo vietų sukurti,

    kiek kelių nutiesti,

    kiek naujų technologijų įmonių įsteigti

    kiek gyventojų turės gauti prieigą prie plačiajuosčio ryšio  

    ir daug kitų konkrečių ir aiškių tikslų, kurių bus siekiama.

    Esu įsitikinęs kad po septynerių metų, aptardami 2007-2013 metų programų rezultatus, susitiksime kitokioje Lietuvoje ir kad konstatuosime, kad tai, ką pradedame šiandieną, yra ir buvo sėkmė.

     

    Konferencijos „ES struktūrinė parama Lietuvai 2007-2013 m.“ akimirkos

     

     

     

     

     

     

     

    Paskutinį kartą atnaujinta: 30/10/2010  |Į puslapio pradžią