Komisija daug nuveikė šalindama rizikos valdymo trūkumus ES lėšų srityje. Kai kurie pakeitimai jau dabar daro teigiamą poveikį, pavyzdžiui, žymiai sumažėjo įvertintas bendras klaidų lygis žemės ūkio operacijose, tiesa, jis dar šiek tiek viršija reikšmingumo ribą. Šis teigiamas pokytis patvirtina, kad integruota administracinė ir kontrolės sistema (IAKS) bei paraiškų ir mokėjimų procedūrų supaprastinimo priemonės pagal neseniai įdiegtą bendrosios išmokos schemą yra veiksmingos.

2006 m. konsoliduotos sąskaitos visais reikšmingais apsektais teisingai atspindi tų metų Bendrijų finansinę padėtį ir rezultatus, išskyrus tai, kad į balanso eilutes “mokėtinos sumos” ir “išankstinis finansavimas” įrašytos per didelės sumos. Komisija ir toliau sėkmingai diegė kaupimo principu vykdomą apskaitą, tačiau kai kurie trūkumai vis dar išlieka.

2006 m. bendra ES mokėjimų suma sudarė 106,6 milijardo eurų.

Audito Rūmai vėl pareiškia besąlyginę nuomonę dėl operacijų, susijusių su pajamomis, įsipareigojimais, administracinėmis išlaidomis ir pasirengimo stojimui strategija, išskyrus SAPARD. Be to, 2006 metais buvo nustatyta labai mažai klaidų su išorės veiksmais susijusiuose mokėjimuose, kuriuos tiesiogiai valdė Komisijos delegacijos.

Tačiau Audito Rūmai ir vėl pareiškia neigiamą nuomonę dėl didžiosios ES išlaidų dalies: visų pirma žemės ūkio išlaidų dalies, kurios neapima IAKS, struktūrinių politikų, vidaus politikų ir nemažos dalies išorės veiksmų išlaidų. Šiose srityse klaidų lygiai, nustatyti mokėjimuose galutiniams paramos gavėjams, nors ir nevienodu mastu, iki šiol išlieka reikšmingi.

Be to, Audito Rūmai mano, kad Europos plėtros fondų operacijos, išskyrus mokėjimus, kuriems leidimą davė Komisijos delegacijos valstybėse paramos gavėjose, iš esmės yra teisėtos ir tvarkingos.
Europos Audito Rūmų pirmininkas Hubertas Weberis vakar vakare vykusiame Biudžeto kontrolės komiteto posėdyje pasakė: „Klaidų operacijose priežastys yra įvairios: tai gali būti aplaidumas, nepakankamas sudėtingų taisyklių išmanymas ir galimi bandymai sukčiaujant pasipelnyti iš ES biudžeto. Be to, žemės ūkio ne IAKS išlaidų, struktūrinių politikų ir vidaus politikų srityse paraiškų išmokoms gauti, kurios dažniausiai paremtos paramos gavėjo teikiamais duomenimis, patikrų skaičius ir taikymo sritis daugeliu atvejų yra nepakankami ir dažnai neatitinka reikiamos kokybės. Taigi Bendrijos išlaidų valdymą ir kontrolę būtina pagerinti tiek pasidalijamojo, tiek tiesioginio valdymo srityse, už kurias galutinė atsakomybė tenka Komisijai.“

Žemės ūkio srityje – 2006 m. 49,8 milijardo eurų – Audito Rūmai nustatė žymų bendro įvertinto klaidų lygio sumažėjimą, nors jis vis dar išlieka šiek tiek aukštesnis nei reikšmingumo riba. Žemės ūkio išlaidoms būdinga tai, kad jos susijusios su įvairių tipų operacijomis, taigi ir su įvairaus tipo rizika ir kontrolės sistemomis. IAKS, kuri apima apie 70 % BŽŪP išlaidų, jei tinkamai taikoma, yra veiksminga mažinant neteisėtų išlaidų riziką. Audito Rūmai pažymi, kad nors bendrosios išmokos schema leido supaprastinti paraiškų ir mokėjimų procedūras, ji taip pat turėjo pašalinių padarinių, pavyzdžiui, buvo suteiktos teisės į išmokas žemės savininkams, kurie niekada neužsiėmė žemės ūkio veikla, o tai reikšmingai paveikė ES pagalbos perskirstymą iš ūkininkų žemės savininkams. Tokiu būdu naujais ES žemės ūkio pagalbos gavėjais tapo geležinkelių bendrovės, jodinėjimo ar žirgų veisimo klubai bei golfo ar laisvalaikio klubai ir miesto tarybos.

Išlaidų struktūrinių politikų srityje – 2006 m. 32,4 milijardo eurų – padėtis išlieka beveik tokia pati kaip ir ankstesniaisiais metais. Audito Rūmai nustatė reikšmingą klaidų lygį, kuris pagal įvertinimus atitiktų ne mažiau kaip 12 % visos gavėjams išmokėtos kompensacijų sumos. Dažniausiai pasitaikančios klaidos buvo paraiškos kompensuoti reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir konkurso procedūrų nesilaikymas, taip pat įrodymų, patvirtinančių susijusių pridėtinių išlaidų ar personalo išlaidų skaičiavimus, nebuvimas. Priežiūros ir kontrolės sistemos valstybėse narėse buvo iš esmės neveiksmingos ar riboto veiksmingumo, o Komisija jų veikimo atžvilgiu palaiko tik riboto veiksmingumo priežiūrą.

Komisijos tiesiogiai valdomų vidaus politikų srityje – 2006 m. 9 milijardai eurų – Audito Rūmai vėl nustatė reikšmingą operacijų teisėtumo ir tvarkingumo klaidų lygį, kurį pirmiausiai nulemia kompensacijos paramos gavėjams, deklaravusiems per dideles projektų sąnaudas. Audito Rūmų auditai parodė, kad vidaus kontrolės sistemos buvo tik iš dalies patenkinamos.

Išorės veiksmų išlaidos – 2006 m. 5,2 milijardo eurų – buvo patenkinamos delegacijų valdomų ir tikrinamų operacijų atveju, tačiau padėtis nebuvo tokia gera projektus vietoje įgyvendinančių įstaigų atveju. Klaidas sudarė deklaruojamos reikalavimų neatitinkančios išlaidos ir konkurso procedūrų pažeidimai.

Pasirengimo stojimui strategijos srityje – 2006 m. 2,3 milijardo eurų – Audito Rūmai nustatė, kad mokėjimai buvo iš esmės teisėti ir tvarkingi, nors atliktos SAPARD operacijų patikros vėl atskleidė reikšmingų klaidų

Per pastaruosius keletą metų Komisija taikė priemones skirtas paspartinti lėšų susigrąžinimo procesą ir pagerinti ES finansinių interesų apsaugą. Tačiau dėl sudėtingo pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis Komisija iki šiol neturi patikimos informacijos nei apie neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą, t.y. apie atitinkamas sumas ir gavėjus, nei apie jų finansinį poveikį ES biudžetui.

Baigdamas Europos Audito Rūmų  pirmininkas Hubertas Weberis pasakė:

„Komisija turėtų parodyti pavyzdį ir ypatingą dėmesį skirti savo pačios vidaus kontrolės sistemų kūrimui ir jų veiksmingam panaudojimui tiesioginio ES lėšų valdymo – t. y. vidaus politikų ir išorės veiksmų – srityse. Tai paskatintų valstybes nares pasekti šiuo pavyzdžiu ir pateiktą modelį panaudoti pasidalijamojo valdymo srityje.“

„ES lėšų efektyvaus valdymo laidas – efektyvios ir patikimos vidaus kontrolės sistemos visuose administravimo lygmenyse. Esu įsitikinęs, kad ES piliečiai turi teisę reikalauti, kad ES lėšos buvo tinkamai valdomos ir kontroliuojamos visoje Europos Sąjungoje.“