„LGTT – svarbi nauja Europos infrastruktūros finansavimo priemonė. Šiandien ne tik pateikiame rinkai šią naujovišką priemonę, bet ir dar kartą pabrėžiame, kad privačiojo sektoriaus dalyvavimas finansuojant Europos svarbos transporto infrastruktūrą yra sveikintinas ir reikalingas, – pasirašydamas susitarimą sakė už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jacques‘as Barrot. – Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali būti geriausias būdas kai kuriems projektams įgyvendinti. Pasitelkus šią naująją garantijų priemonę, kuri atvers kelią naujoms milijardinėms investicijoms į TEN-T projektus, tokias partnerystes sudaryti bus gerokai lengviau.“

„Pasinaudojant LGTT bus suteikta nemažai papildomo rizikos kapitalo, todėl privačiajam sektoriui bus sudarytos sąlygos aktyviau investuoti į TEN projektus. Šis kapitalas papildys Komisijos skiriamas TEN biudžeto lėšas ir esamas EIB paskolas. Naujoji priemonė – labai veiksmingo dviejų ES institucijų bendradarbiavimo remiant transeuropinio transporto tinklo plėtrą pavyzdys, – teigė susitarimą pasirašęs EIB pirmininkas Philippe‘as Maystadtas. – Bendromis jėgomis su Europos Komisija siekiame užbaigti transeuropinio tinklo finansavimo priemonių sąrašą ir sudaryti geresnes sąlygas privačiajam sektoriui dalyvauti finansuojant pagrindinę transporto infrastruktūrą.“

Pasirašydami susitarimą Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot ir EIB pirmininkas P. Maystadtas oficialiai patvirtino minėtą priemonę. Už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia, kurio komanda taip pat dalyvavo kuriant LGTT koncepciją, palankiai įvertino naująją rizikos pasidalijimo priemonę ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad iniciatyva bus sėkminga.

Transeuropinio transporto tinklo projektams skirta paskolų garantijų priemonė

Investicijos transeuropiniam tinklui sukurti ir modernizuoti – būtina tikrai veikiančios bendrosios rinkos ir regioninės integracijos sąlyga. Tačiau jų poreikis viršija viešojo finansavimo galimybes. Vien 2007–2013 m. į TEN infrastruktūras iš viso reikia investuoti maždaug 300 mlrd. EUR. Numatoma, kad viešojo sektoriaus finansinių išteklių tikrai neužteks – šią problemą galima išspręsti tik sutelkus privačiojo sektoriaus investicijas į stambius infrastruktūros projektus. LGTT – EIB teikiama subordinuotosios skolos garantija likvidumo palaikymo rezervo, kurį teiks komerciniai bankai, forma – padeda spręsti šią problemą, nes šia priemone kompensuojama pradinė transporto pajamų rizika pirmaisiais 5–7 projekto įgyvendinimo metais. LGTT padeda sumažinti pradinę projekto riziką, nes numatoma, kad ilgainiui projektas bus finansiškai perspektyvus.

Dėl LGTT, kurią taikant didėja skolininko gebėjimas išmokėti pagrindinę skolą, gerėja bendra kredito kokybė ir kartu skatinama mažinti projekto pagrindinėms paskoloms taikomas rizikos maržas. Sutaupytos lėšos turėtų viršyti skolininko patirtas garantijos išlaidas ir suteikti projektui papildomos finansinės vertės.  Taigi LGTT, kurią taikant privačiojo sektoriaus investicijos į projektus tampa patrauklesnės ir kartu ne tokios brangios, bus naudinga visai visuomenei.

LGTT papildys dvi kitas specialiai TEN-T projektams pritaikytas Europos Komisijos finansines priemones, kuriomis siekiama skatinti privačiojo kapitalo naudojimą projektams finansuoti. Pasitelkus rizikos kapitalo priemonę investiciniams fondams, kurie teikia nuosavą kapitalą TEN projektams, siūlomas rizikos kapitalas, o paslaugų užtikrinimo išmokų schemoms infrastruktūros eksploatavimo etapu (pabaigus statybą) gali būti teikiamos statybos išlaidomis grindžiamos subsidijos.

Daugiau informacijos rasite MEMO/08/12

Informacija apie LGTT taikymą:

Augimo skatinimo veiksmų iniciatyva, EIB, Matthias Woitok: +352 437 987 336, m.woitok@eib.org

http://ec.europa.eu/ten/index_en.html

www.eib.org