1. Kas yra „Hagos programa“?

 „Hagos programoje“ yra išdėstyti 2005–2010 metams užsibrėžti laisvės, saugumo ir teisingumo politikos sričių siekiai; programoje nubrėžtos gairės ir priemonės, kurias įgyvendindamos ES ir ES valstybės Europą padarys saugesnę.

Kovodamos su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, valdydamos migracijos srautus ir prižiūrėdamos išorės sienas Sąjunga ir valstybės narės turi veikti kartu. Bendras jų tikslas – įgyvendinti daugiametę programą, kuria Europos Sąjungoje būtų sustiprinta laisvė, saugumas ir teisingumas. Tikslo siekti bus lengviau, jei sprendimai bus priimami sklandžiai ir laikantis demokratinės atskaitomybės, o politiniai prioritetai – aiškiai nubrėžti.

2. Skirtingi sprendimų priėmimo procesai?

Europos bendrijos steigimo sutartyje (jos IV antraštinėje dalyje yra išdėstytos nuostatos dėl judėjimo laisvės, migracijos, prieglobsčio ir vizų politikos ir civilinės teisenos. O kova su terorizmu, kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, policijos ir muitinės bendradarbiavimas, teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose yra aptariami kitoje, Europos Sąjungos, sutartyje (jos VI antraštinėje dalyje).

Pagal Europos Sąjungos sutartį tik ES valstybės turi teisę pateikti teisės aktų pasiūlymus ir priimti juos spręsdamos vieningai.

Pagal Europos bendrijos steigimo sutartį tik Komisija gali pateikti teisės aktų pasiūlymus, o ES šalys paprastai priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma (šeimos teisės ir teisėtos migracijos atvejais būtinas vieningas sprendimas).

Be to, siekiant didesnės atskaitomybės, Europos bendrijos steigimo sutarties reglamentuojamose srityse svarbus vaidmuo tenka Europos Parlamentui ir Europos Teisingumo Teismui.

3. Kaip stebimas Hagos programos įgyvendinimas?

Kasmet Europos Komisija skelbia metinį pranešimą, kur aptariama, kaip buvo priimamos planuotos priemonės ir kaip privalomi teisės aktai (direktyvos ir pamatiniai sprendimai) yra perkeliami į nacionalinę teisę. Kiti priimtieji teisės aktai – reglamentai – iš karto tiesiogiai taikomi visose ES šalyse.

4. Pagrindinės 2006 m. pranešimo išvados

2006 m. (antrajame) pranešime nurodoma, kad labai skiriasi sprendimų priėmimo ES lygmeniu ir jų įgyvendinimo ES valstybėse pažanga. Sprendimus pagal Europos bendrijos sutarties IV antraštinę dalį ES institucijos paprastai priima pakankamai sparčiai, bet valstybių narių pastabos juos įgyvendinti – aiškiai nepakankamos.

Apskritai ES lygmeniu padaryta akivaizdi pažanga, tačiau santykinai 2006 m. programoje numatytų veiksmų įgyvendinta mažiau nei 2005 m. (62% – 2005 m., 53 % – 2006 m.). Tai lėmė nepakankama pažanga srityse, kurias reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties VI antraštinė dalis: kovos su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencijos, policijos ir muitinės bendradarbiavimo, ES krizių valdymo ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimais.

Tačiau pasiekta ir svarbios pažangos. Palyginus su 2005 m., pernai daugiau nuveikta pagrindinių teisių apsaugos, narkotikų kontrolės politikos, migracijos prieglobsčio suteikimo, vizų išdavimų ir sienų apsaugos, teismų bendradarbiavimo civilinėse bylose srityse, kurių daugumą reglamentuoja Europos bendrijos sutartis.

5. Kuo ypatingas ES teisės nuostatų įgyvendinimo ES šalyse klausimas?

Kai kurios ES valstybės iki nustatyto termino neperkėlė priimtų ES nuostatų į savo teisę. Kartais perkelti vėluojama daugiau nei metus ar net kelerius metus.

Pagrindiniai  su ES sutarties VI antraštinėje dalyje numatytais teisės aktais susiję trūkumai:

•         Pažeidimo atveju Komisija turi mažiau galimybių iškelti bylai ES valstybei Teisingumo Teisme

•         Derybos ES Taryboje dažnai yra sunkios ir lėtos, ir  

•         Kadangi sprendimams priimti reikia visų valstybių pritarimo, pasiekti susitarimai būna gana kuklūs.

6. Kuo bus naudinga tarpvyriausybinė konferencija?

Europos Vadovų Taryba susitarė sušaukti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri parengtų naujos sutarties tekstą. Darbas turėtų būti baigtas iki 2007 m. pabaigos.

Teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais Europos Vadovų Taryba įgaliojo tarpvyriausybinę konferenciją patvirtinti daugumą neįsigaliojusioje ES Konstitucijoje įrašytų naujovių, pvz., suvienodinti sprendimų priėmimo procedūrą (teisės aktai bus leidžiami kartu su Europos Parlamentu; Tarybos sprendimai bus priimami kvalifikuotos daugumos balsais) daugumai klausimų, kurie dabar yra Tarybos kompetencijoje, pvz., policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Tikimasi, kad tada atskiros valstybės nebegalės stabdyti teisės aktų priėmimo, bus mažiau delsiama ir iš pasiūlymų pašalinama mažiau svarbių naujovių, kaip atsitinka, kai reikalaujama visų valstybių pritarimo.

7. Kelios 2006 m. pranešime aptartos sritys:

a. Pagrindinės teisės ir pilietybė

Šios srities rezultatai apskritai patenkinami, Dauguma 2006 metams numatytų veiksmų atlikti arba vykdomi: 2007 m. kovo 1 d. įsteigta Pagrindinių teisių agentūra, 2006 m. liepos 4 d. Komisija priėmė komunikatą „Dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo“.

2006 m. lapkritį Komisiją paskelbė žaliąją knygą dėl diplomatinės ir konsulinės apsaugos.

b. Prieglobsčio politikos antrojo etapo kūrimas

ES lygmeniu:

Bendra Europos prieglobsčio suteikimo sistema (CEAS) kuriama dviem etapais. Pirmame etape buvo suderinti bendri minimalūs ES valstybių teisinių sistemų standartai. Hagos programoje numatyta, kad antrasis etapas turi būti baigtas iki 2010 m. pabaigos. 2006 m. kovo 26 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl sprendimo dėl 2008–2013 m. Europos pabėgėlių fondo įsteigimo pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą, o 2006 m. gruodžio mėn. dėl šio sprendimo Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą.

2006 m. pranešime vėl akcentuojami gana geri EURODAC veiklos rezultatai.

Šalių lygmeniu:

16 ES valstybių dar neįvykdė savo įsipareigojimo pranešti, kaip į jų nacionalinę teisę yra perkelta direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų.

c. Migracijos valdymas

ES lygmeniu:

Keli svarbūs pasiekimai neteisėtos migracijos klausimais: po 2006 m. liepos mėn. komunikato 2007 m. gegužės 16 d. Europos Komisija pasiūlė direktyvą dėl sankcijų neteisėtų imigrantų darbdaviams. 2006 m. gegužės 25 d. Komisija pasirašė readmisijos susitarimą su Rusija, įsigaliojusį 2007 m. birželio 1 d. 2006 m. spalio 27 d. buvo parafuotas susitarimas su Ukraina. 2007 m. pavasarį baigėsi derybos dėl readmisijos susitarimų su Serbija, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Moldova.

Šalių lygmeniu:

Teisėta migracija: direktyvos dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų ir panašiais tikslais sąlygų iki numatyto termino į savo teisę neperkėlė 17 ES šalių, o direktyvos dėl teisės laikinai apsigyventi suteikimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kuriais buvo pasinaudota nelegalios imigracijos tikslais – 11 ES šalių.

d. Ne ES šalių piliečių integracija

Dauguma 2006 metams planuotų veiksmų – informacijos mainai ir dalinimasis patirtimi apie integraciją. Dauguma jų baigti:  vykdomi 2005 m. pateikti ir atrinkti INTI (ne ES šalių piliečių integracijos) projektai; baigta 2006 m. pateiktų projektų atranka ir pradėtas jų įgyvendinimas. 2006 m. birželio 30 d. Europos Komisija pateikė antrąją metinę ataskaitą apie migraciją ir integraciją. 2006 m. Komisija taip pat parengė „Integracijos vadovėlį“ (2007 m. gegužės mėn. pasirodė jo antras leidimas) ir dabar kuria internetinę integracijos svetainę.

e. Išorės sienų integruotas valdymas ir informacinių sistemų sąveika

2006 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė rekomendaciją, nustatančią bendrą „Praktinį sienos apsaugos pareigūnų vadovą“. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė du svarbius reglamentus: dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo ir dėl valstybių narių tarnybų, atsakingų už transporto priemonių registracijos liudijimų išdavimą, prieigos prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II). 2006 m. kovo 10 d. Komisija patikė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl biometrinių duomenų naudojimo leidimuose gyventi, o 2006 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą, nustatantį valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų technines specifikacijas.

Įgyvendinti šie vizų politikos veiksmai: pateikti pasiūlymai dėl būtinų pakeitimų siekiant toliau stiprinti vizų politiką, dėl bendrų prašymų išduoti vizą centrų įsteigimo, dėl iš dalies pakeistų Bendrosios konsulinės instrukcijų dėl vizos mokesčių. Susitarti dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) Tarybai ir Europos Parlamentui pavyko tik 2007 m. birželio mėn.

Susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo pasirašyti su Rusija ir Ukraina. 2007 m. pavasarį baigtos derybos dėl susitarimų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinamo su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Moldova.

f. Teisėsaugos ir teisminių institucijų keitimasis informacija, tuo pačiu siekiant tinkamos pusiausvyros tarp privatumo ir saugumo

Šioje srityje rezultatai skirtingi. 2006 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė pamatinį sprendimą dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija supaprastinimo.  2007 m. Vokietijai ėmusis iniciatyvos dalį Priumo sutarties nuostatų  perkelti į Europos Sąjungos institucinę sistemą ir 2007 m. birželio mėn. ES šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime jai pritarus, gali būti laikoma, kad iš dalies buvo įgyvendintas prieinamumo principas, kuris nacionalinėms institucijoms leidžia tiesiogiai keistis informacija teisėsaugos tikslais. Be to, suteikus teisę policijos įstaigoms naudotis Vizų informacinės sistemą, prieinamumo principas bus pritaikytas dar vienoje srityje.

g. Terorizmas

Šioje srityje nuolat daroma pažanga. Anksčiau nei planuota, 2005 m. lapkričio 29 d., Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl teroristų finansavimo prevencijos ir kovos su juo stiprinant koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir didinant nepelno sektoriaus skaidrumą.

2006 m. gruodžio 13 d. Europos Komisija priėmė Sprendimo dėl veiksmų, kuriais siekiama stiprinti Komisijos gebėjimus prisidėti prie krizių valdymo ES lygmeniu projektą. 2006 m. gruodžio 12 d. priimtas komunikatas dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos. Bendros strategijos dėl Europos teisėsaugos tinklo (LEN) įkūrimo buvo atsisakyta, nes ES valstybės jai nepritarė. Teisės akto pasiūlymas dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinio tinklo (CIWIN) sukūrimo bus pateiktas 2008 m., nors iš pradžių jį planuota pateikti 2006 m.

h. Organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su tokiu nusikalstamumu

Nepasiekus susitarimo, 2006 m. nebuvo įgyvendinta daug Komisijos siūlytų veiksmų, susijusių su organizuoto nusikalstamumo prevencija, ir  priemonių, kuriomis siekiama spręsti su organizuoto nusikalstamumo finansiniais aspektais susijusias problemas, stiprinimu ir teisės aktų gerinimu; nebuvo peržiūrėti galiojantys teisės aktai. Šių veiksmų vykdymas atidėtas. 2007 m. gegužės 22 d. priimtas 2006 metams planuotas Komisijos komunikatas dėl bendros politikos, skirtos kovoti su elektroniniu nusikalstamumu, kūrimo.

Europolas 2006 m. paskelbė pirmąjį organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimą; 2006 m. birželio mėn. Tarybos posėdžio išvadose buvo nustatyti strateginiai prioritetai. 2006 m. gruodžio mėn. Komisija, siekdama Europolo teisinę bazę padaryti lankstesnę, pateikė pasiūlymą įsteigti Europolą Tarybos sprendimu. Pažanga padaryta operatyvaus bendradarbiavimo srityje. 2006 m. gegužės mėn. priimtas rekomendacijų dėl muitinių IT sistemos rinkinys; toliau dirbama siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą Vakarų Balkanuose, kaip svarbią priemonę naudojant SECI (Pietryčių Europos bendradarbiavimo iniciatyvą).

i. Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Apskritai pažanga šioje srityje buvo lėta, o kelių veiksmų įgyvendinimas atidėtas. Šioje srityje 2006 m. daugiausiai dėmesio buvo skiriama abipusio pripažinimo principo įgyvendinimui. 2006 m. liepos 4 d. Komisija priėmė darbinį dokumentą dėl galimumo sudaryti Europos Sąjungoje nuteistų trečiųjų šalių piliečių rodyklę, o 2006 m. rugpjūčio 29 d. – pasiūlymą dėl abipusio ikiteisminių kardomųjų priemonių, netaikant laisvės atėmimo, pripažinimo

Į 2008 m. turėjo būti nukeltas 2003 m. liepos 22 d. pamatinio sprendimo dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo įgyvendinimo ataskaitos ir pasiūlymo dėl vairuotojų teisių atėmimo teikimas.

Buvo atidėtas žaliosios knygos dėl teismo sprendimų neatvykus atsakovui teikimas ir rekomendacijos dėl elektroninių įrodymų užfiksavimo ir keitimosi jais minimalių standartų priėmimas.

Kalbant apie derinimą, 2006 m. balandžio 26 d. Komisija priėmė žaliąją knygą dėl nekaltumo prezumpcijos, kurią planuota priimti 2005 m. Tačiau antrosios pamatinio sprendimo dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose įgyvendinimo ataskaitos, kurią buvo numatyta pateikti 2005 m., priėmimą teko nukelti į 2008 m., nes valstybės narės pateikė per mažai informacijos.

Abipusio pripažinimo srityje visos valstybės narės pranešė apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, susijusias su Europos arešto orderiu. Mažiausiai keturios valstybės narės turi pasistengti labiau, kad šis pagrindų sprendimas būtų visiškai įgyvendintas.

l. Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose

2006 m. šioje srityje pasiekta akivaizdžių laimėjimų.

Komisija pateikė dvi žaliąsias knygas: dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą (2006 m. liepos 17 d.) ir dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo užtikrinimo (2006 m. spalio 24 d.).

2006 m. gruodžio 12 d. Taryba ir Europos Parlamentas priėmė reglamentą, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Tačiau dėl Europos Parlamente tebevykstančių diskusijų, buvo atidėtas direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo civilinėse ir komercinėse bylose aspektų priėmimas.

Kalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą, 2006 m. gegužės 16 d. priimta Europos teisminio tinklo (ETT) civilinėse ir komercinėse bylose veikimo ataskaita (2005 m.).

Tarptautinė teisinė tvarka: Taryba priėmė sprendimą dėl Bendrijos prisijungimo prie Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Prisijungimas įvyko 2007 m. balandžio 3 d.

Buvo patikrinta, kaip į nacionalinę teisę perkeliamos dvi direktyvos (dėl teisinės pagalbos ir dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms), ir rezultatai yra patenkinami. Vis dėlto pirmosios direktyvos atveju viena, o antrosios – keturios valstybės narės iki galo neįvykdė įsipareigojimo informuoti Europos Komisiją apie perkėlimą. 

 
Daugiau apie Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Frattinio veiklą sužinosite internete adresu:http://www.ec.europa.eu/commission_barroso/frattini/index_en.htm

Friso Roscam Abbing: 00 32 2 296 67 46            Riccardo MOSCA: 00 32 2 296 14 04