2006 m. 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse gautas mažesnis derlius nei tikėtasi (265,5 mln. tonų), todėl 2006–2007 prekybos metų pabaigoje grūdų pasiūla sumažėjo, o kainos pasiekė naujas aukštumas. Intervencinės atsargos labai sumažėjo: nuo 14 mln. tonų 2006–2007 m. pradžioje iki dabar turimų 2,5 mln. tonų, kurių didžiąją dalį sudaro Vengrijoje saugomos kukurūzų atsargos. Pradinis šiais metais užaugintų miežių ir kviečių derlius yra vidutiniškas, išskyrus Ispaniją, o dėl drėgnų orų Vakarų Europoje esančiose valstybėse narėse derliaus nuimti iš viso neįmanoma arba teks tai daryti vėliau.

Komentuodama savo pasiūlymą, Mariann Fischer Boel teigė: „Pasiūlymas turėtų būti suprantamas kaip bandymas spręsti dabartinę sudėtingą rinkos situaciją, kuri yra susijusi su 2007 m. rudens ir 2008 m. pavasario sėjomis. Ūkininkai turi teisę toliau savanoriškai atidėti dalį savo ariamos žemės. Ši iniciatyva neturėtų būti suprantama kaip siekis imtis veiksmų prieš 2008 m. numatytą išsamų bendrosios žemės ūkio politikos patikrinimą. Grūdų politika, taip pat atidėtų žemės plotų klausimas bus peržiūrėti esant tokioms sąlygoms.“

Manoma, kad grūdų atsargos pasaulyje 2007–2008 m. pabaigoje sumažės iki žemiausio per 28 metus lygio – 111 mln. tonų, iš kurių penkios pagrindinės eksportuojančios šalys pateiks tik 31 mln. tonų. Panašu, kad dėl mažo derliaus svarbiose grūdus auginančiose šalyse ir dėl išaugusios grūdų paklausos, ypač dėl išaugusios kukurūzų paklausos bioetanolio gamybai, išliks labai aukštos kainos. Ypač greitai besivystanti bioetanolio pramonė Jungtinėse Valstijose turi didelį poveikį kitų grūdų kainoms.

Komisijos skaičiavimu, Europos Sąjungos ūkininkai, neatidėję žemės, 2008 m. galėtų papildomai užauginti 10–17 mln. tonų grūdų, o tai padėtų sumažinti įtampą rinkoje.

Pasiūlymas neatidėti žemės taikomas tik 2007 m. rudens ir 2008 m. pavasario sėjoms. Ilgalaikį sprendimą bus galima priimti tik iš esmės peržiūrėjus grūdų politiką ir išanalizavus, kaip ir kokiomis priemonėmis galima išsaugoti teigiamą šalutinį žemės atidėjimo poveikį aplinkai; tai bus atlikta, kai bus išsamiai peržiūrima bendroji žemės ūkio politika.

Aiškinamoji informacija

Žemės atidėjimas įdiegtas siekiant apriboti ES grūdų auginimą, o savanoriškai taikyti pradėtas 1988–1999 m. Po 1992 m. reformos jis tapo privalomas, t. y. imta reikalauti, kad bendrąją schemą taikantys augintojai atidėtų tam tikrą nustatytą deklaruotų plotų dalį, kad įgytų teisę gauti tiesiogines išmokas. Po 2003 m. reformos ūkininkams suteiktos teisės gauti išmokas už atidėtą žemę; išmokos gali būti išmokamos, jei atidedama 1 ha kriterijus atitinkančios žemės.

Kiek žemės reikia atidėti, iš pradžių buvo nustatoma kasmet, bet 1999–2000 m. tvarka buvo supaprastinta ir nustatyta pastovi 10 proc. norma. Naujosiose valstybėse narėse, kurios pasirinko bendrąją išmokos už plotą schemą (Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Kipre), ūkininkai neprivalo atidėti žemės. Šiuo metu privalomos atidėti žemės Europos Sąjungoje yra 3,8 mln. hektarų.

Tai nereiškia, kad visiškai žemės neatidėję ūkininkai privalo ją visą įdirbti. Jie gali toliau atidėti žemę savanoriškai ir taikyti aplinkos apsaugos schemas. Kompleksinio paramos susiejimo priemonė taikoma visai dirbamai žemei.