The EU in your Country Svarbus teisinis pranešimas
Kontaktiniai duomenys | Paieška tinklavietėje EUROPA
Komisija teigia, kad 2008 m. būtina sumažinti žvejybos kvotas daugumoje Baltijos žvejybos rajonų
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2007-09-03

Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymą dar labiau sumažinti kai kurių žuvų žvejybą Baltijos jūroje 2008 m. (žr. lentelę).  Nerimą toliau kelia menkių ištekliai, ypač vakarų Baltijoje, kur jie, anksčiau buvę gyvybingesni, dabar sumažėjo tiek, kad netrukus bus nepajėgūs atsinaujinti. Mokslininkai rekomenduoja mažiau sužvejoti ir lašišų, nes išgyvena vis mažiau lašišų jauniklių.Kita vertus, geros būklės išlieka centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai.Komisijos siūlomas didžiausias leidžiamas sugauti kiekis ir menkėms taikytinos priemonės yra pagrįstos šiemet birželį ES Tarybos sutartu daugiamečiu planu atkurti ir išlaikyti Baltijos jūros menkių išteklius.Šis pasiūlymas dėl žvejybos galimybių turėtų būti aptartas Žuvininkystės taryboje spalio mėnesį.

    Komentuodamas šį pasiūlymą, už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingas Komisijos narys Joe Borgas teigė:„Kviečiu valstybės nares glaudžiau bendradarbiauti su pramonės atstovais ir Komisija, kad daugiametis planas būtų visapusiškai įgyvendinamas.Tai bus gyvybiškai svarbu menkių išteklių atkūrimui ir susijusių Baltijos jūros žvejybos laivynų ateičiai.“

    Komisijos pasiūlymas pagrįstas naujausiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijomis, Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) nuomone ir suinteresuotųjų šalių, visų pirma Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos, indėliu.

    Komisija siūlo 23 %, t. y. nuo 40 805 iki 31 561 tonų, sumažinti Europos Sąjungai tenkančią rytinės Baltijos jūros dalies menkių kvotą ir 33 %, t. y. nuo 26 696 iki 17 930 tonų, sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių didžiausią leidžiamą sugauti kiekį (DLSK).Šie pasiūlymai dera su daugiamečio plano nuostatomis kasmet 10 % sumažinti išžvejojamą žuvų populiacijos dalį;kartu atsižvelgiama į naujausią susirūpinimą keliančią mokslinę informaciją, kuri suteikia pagrindą viršyti metiniams DLSK pokyčiams taikomą 15 % ribą. Birželį ICES vėl pakartojo savo rekomendaciją visiškai uždaryti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos rajoną ir patarė 50 % sumažinti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių DLSK.

    Didžiausią susirūpinimą šiuo metu kelia tai, kad pirmąjį 2007 m. pusmetį apie dalį šiame žvejybos rajone sužvejotų žuvų kiekio ir toliau nebuvo pranešama.Tačiau padėtis smarkiai pagerės, kai valstybės narės įgyvendins Baltijos jūros menkėms taikytinas kontrolės priemones, numatytas birželį ES Tarybos priimtame daugiamečiame plane.

    Be to, su daugiamečiu planu siūlomos ir kitos įvairios techninės priemonės, taikytinos menkių žvejybos rajonams.Iš šių priemonių minėtinas siūlymas sumažinti ne tik DLSK, bet ir 10 % – žvejybą giliavandenės žvejybos įrankiais.Atitinkamų valstybių narių pagalba ūkio  subjektams, kuriems šios priemonės turės įtakos, gali būti teikiama iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF).

    ICES taip pat pabrėžė nerimą keliančius pagrindinio baseino lašišų išteklių pokyčius, kadangi jaunų lašišų (jau ne jauniklių) išgyvenimo rodiklis labai mažas. Dėl to tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus šių išteklių suaugusių žuvų populiacija smarkiai sumažės.Todėl Komisija siūlo lašišų DLSK sumažinti 15 %, t. y. nuo 428 697 žuvų 2007 m. iki 364 392  žuvų 2008 m.Komisija ir toliau nagrinės šią problemą, dalyvaudama šiais metais inicijuotoje Baltijos jūros lašišų veiksmų plano peržiūroje.Dabartinį lašišų veiksmų planą 1997 m. patvirtino Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija (IBSFC).

    2003–2004 m. dauguma pelaginių žuvų išteklių labai padidėjo, tačiau nuo tol šiuos išteklių papildančių žuvų jauniklių skaičius ėmė artėtiprie įprastesnio lygio.Vadovaudamasi atsargumo principu ir siekdama ilgam stabilizuoti sužvejojamus kiekius, Komisija siūlo sumažinti šprotų bei silkių išteklių DLSK Rygos įlankoje ir 30 bei 31 pakvadračiuose; šis sumažinimas iš dalies būtų kompensuotas 11 % padidintu gyvybingų centrinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių DLSK.Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai yra sumišę su Šiaurės jūros silkių ištekliais, kurie pastaraisiais metais pasipildė labai menkai.Dėl šios priežasties Komisija siūlo vakarinės Baltijos jūros dalies DLSK sumažinti 20 %, t. y. nuo 49 500 iki 39 600 tonų.

    Atsižvelgdama į numatomą naują dvišalį žuvininkystės susitarimą su Rusija, Komisija su Rusijos atstovais neoficialiai aptarė pasiūlyme pateiktus DLSK, kvotas ir susijusias priemones.Šiuo susitarimu bus pakeista Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija (IBSFC), iš kurios Europos Sąjunga pasitraukė 2005 m. pabaigoje, kai į ją įstojo Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija.

    Priedai:

    Baltijos jūros DLSK lyginamoji lentelė

     

     

    Mireille Thom02 299 16 30


    Baltijos jūros DLSK ir Komisijos pasiūlymai 2008 metams

     

    Rūšis (įprastas

    pavadinimas)

    Rūšis (lotyniškas pavadinimas)

    ICES žvejybos zonos

    2007 m. DLSK (tonomis)

    (išskyrus lašišas)

    Komisijos

    pasiūlymas dėl 2008 m.

    DLSK (tonomis)

    (išskyrus lašišas)

    Skirtumas palyginti su 2007 m. DLSK

    (tonomis) (išskyrus lašišas)

    Procentinis pokytis palyginti su 2007 m. DLSK

    Atlantinė silkė

    Clupea harengus

    30–31

    91 600

    77 860

    -13 740

    -15 %

    Atlantinė silkė

    Clupea harengus

    22–24

    49 500

    39 600

    -9 900

    -20 %

    Atlantinė silkė

    Clupea harengus

    25–27, 28.2, 29

    ir 32

    132 718

    148 407

    +15 689

    +11 %

    Atlantinė silkė

    Clupea harengus

    28.1

    37 500

    36 094

    -1 406

    -4 %

    Atlantinė menkė

    Gadus morhua

    25–32 (EB vandenys)

    40 805

    31 561

    -9 244

    -23 %

    Atlantinė menkė

    Gadus morhua

    22–24 (EB vandenys)

    26 696

    17 930

    -8 766

    -33 %

    Jūrinė plekšnė

    Pleuronectes

    platessa

     

    IIIbcd (EB vandenys)

    3 766

    3 201

    -565

    -15 %

    Atlantinė lašiša

    Salmo salar

    IIIbcd (EB vandenys),

    išskyrus

    32 pakvadratį

    428 697žuvų

    364 392žuvų

    -64 305žuvų

    -15 %

    Atlantinė lašiša

    Salmo salar

    32 pakvadratis

    15 419žuvų

    15 419žuvų

    0

    0

    Atlantinis šprotas

    Sprattus sprattus

    IIIbcd (EB vandenys)

    454 492

    432 000

    -22 492

    -5 %

     

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25 Liepa 2007  | Išsiųskite šį tinklalapį el. paštu | Į viršų