„Anksčiau pieno kvotos buvo labai svarbios pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai palaikyti, – teigia už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel. – Tačiau, pradėjus vykdyti bendrosios žemės ūkio politikos reformas, ūkininkai gali laisvai gaminti rinkai, o kvotos praranda savo reikšmę. Kvotos bus panaikintos 2015 m. Todėl dabar turime nuspręsti, kokių pereinamojo laikotarpio priemonių reikia. Šis klausimas bus labai svarbus, kai netrukus bus peržiūrima bendroji žemės ūkio politika“.
2006–2007 m. pieno gamybos laikotarpiu (2006 m. balandis – 2007 m. kovas) bendra perdirbti pristatomo pieno kvota buvo 137 mln. tonų. Ši kvota padalyta į 808 162 individualias kvotas, skirtas visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms (t. y. 25 valstybėms narėms; kvotų sistema Rumunijoje ir Bulgarijoje įgyvendinama tik nuo 2007 m. balandžio 1 d.). Atskira 2 mln. tonų tiesiogiai vartoti parduodamo pieno kvota yra padalyta į 73 000 individualių kvotų.
Visa 2006–2007 m. mokėtino išlyginamojo mokesčio suma yra daug (38 %) mažesnė nei 2005–2006 m., nors visas pristatyto pieno kiekis sumažėjo tik 0,15 %. Taip yra todėl, kad visa perdirbti pristatomo pieno kvota buvo 1,2 mln. tonų didesnė, o išlyginamasis mokestis už viršyto kiekio kilogramą yra 8 % mažesnis nei praėjusiais metais. Palyginti su 2005–2006 m., pristatyto pieno kiekis išaugo labai nedaug, tačiau šį padidėjimą kompensavo sumažėjęs vidutinis pieno riebumas (nuo 4,05 % iki 4,03 %), todėl pakoregavus pieno riebumą pristatyto pieno kiekis sumažėjo.
18 iš 25 ES valstybių narių gamintojai išlyginamojo mokesčio už pristatytą pieną nemokės, nes jų nacionalinis referencinis kiekis nebuvo viršytas. 9 šalių (Graikijos, Švedijos, Slovakijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Maltos ir Vengrijos) pristatyto pieno kiekis buvo ne mažiau nei 5 % mažesnis negu nustatyta kvota . Tačiau pagal bendrą nepanaudotų kvotų kiekį pirmauja Prancūzija (636 000 nepanaudotų tonų) ir Jungtinė Karalystė (479 000 nepanaudotų tonų). Ne visą kvotą panaudojusių 18 valstybių narių bendra nepanaudotos perdirbti pristatomo pieno kvotos dalis yra 2,7 mln. tonų. Tai reiškia, kad kitoms septynioms valstybėms narėms viršijus pieno kvotą, 25 ES valstybėse narėse iš viso perdirbti pristatyta 1,9 mln. tonų mažiau pieno negu nustatyta bendra kvota.
Kaip veikia sistema
Kad pasiūla atitiktų paklausą ir nebūtų pertekliaus, karvių pienas Europos Sąjungoje parduodamas pagal kvotų sistemą. Kiekvienai valstybei narei skiriamas dviejų rūšių referencinis kiekis (kvotos) – parduodamo perdirbti pieno kiekis ir tiesiogiai vartoti parduodamo pieno kiekis.
Kiekvienoje valstybėje narėje tie kiekiai gamintojams paskirstomi pagal individualias kvotas. Nacionalinę kvotą viršiję konkrečios valstybės narės gamintojai turi mokėti išlyginamąjį mokestį. Karvių pieno tiekėjai šį mokestį turi mokėti už visą pieno ar pieno ekvivalento kiekį, viršijantį 12 mėnesių (nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d.) pardavimo kvotą. Kiekvienais metais iki rugsėjo 1 d. valstybės narės privalo Komisijai pranešti apie praėjusio laikotarpio pieno kvotų sistemos taikymo rezultatus. Šis pranešimas turi būti pateikiamas užpildyto klausimyno, kur pateikiami visi išlyginamajam mokesčiui apskaičiuoti būtini duomenys, forma. Išlyginamojo mokesčio dydis yra 28,54 EUR už 100 kilogramų.
1 priedas. Preliminarūs 2006–2007 m. duomenys
2 priedas. 2005–2006 m. duomenys
