The EU in your Country Svarbus teisinis pranešimas
Kontaktiniai duomenys | Paieška tinklavietėje EUROPA
Integruota darbo rinkos politika duoda geresnių rezultatų užimtumo srityje
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2007-11-27

Šiandien paskelbtoje 2007 m. ataskaitoje „Užimtumas Europoje“ pažymima, kad dėl 2006 m. atsigavusių ES darbo rinkų bendras užimtumas išaugo daugiau kaip 4 mln. – tai geriausi rezultatai nuo 2000 m. Tačiau pagerėjusi ekonominė padėtis – tai ne vien tik proga švęsti, bet ir unikali galimybė suteikti stipresnį postūmį būtinoms struktūrinėms reformoms. Visų pirma valstybės narės turėtų plėtoti integruotesnę užimtumo ir mokymo politiką, kad nuolat kintančioje pasaulio ekonomikoje ES darbuotojams būtų suteikiamos geresnės užimtumo garantijos.

    Už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla padarytą pažangą vertino teigiamai:„Iš naujosios ataskaitos matyti, kad pastangos plėtoti Europos užimtumo politiką jau ima duoti vaisių.Palyginti su praėjusiais metais, darbą Europoje turi daugiau žmonių.Tačiau, jei ES nori pasiekti savo pačios nustatytus ambicingus užimtumo tikslus, sustoti negalima.Matome daug puikių užimtumo reformų įgyvendinimo pavyzdžių, todėl privalome mokytis iš teigiamos daugelio valstybių narių patirties.“

    Ataskaitoje analizuojamos struktūrinės darbo rinkos tendencijos ir pabrėžiama, kad vykdant visapusę ir gerai koordinuojamą politiką prioritetinėse srityse, kaip antai darbo visą gyvenimą idėjos plėtojimas ar darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyra, galima pagerinti socialinės ir ekonominės ES valstybių narių veiklos rezultatus.

    Darbo visą gyvenimą idėja:svarbų vaidmenį atlieka aktyvus senėjimas, o integruojant jaunimą dar daug ką reikia padaryti

    Daugelyje valstybių narių aktyvaus senėjimo strategijos jau ima duoti pirmuosius rezultatus.Gerokai padidėjo 55–64 m. žmonių užimtumas – 2000 m. jis buvo 36,6 %, o 2006 m. pasiekė 43,6 %.Svarbu tai, kad užimtumui augant, kokybė nesumažėjo.Daugiausiai užimtumas augo tuose sektoriuose ir profesinės veiklos srityse, kuriose reikia palyginti aukštos kompetencijos ir žinių.Iš analizės matyti, kad valstybės narės taiko įvairias su senėjimu susijusias politines priemones, tačiau geriausių rezultatų atnešė integruotos strategijos, kuriomis siekiama ne tik nustatyti išėjimo į pensiją taisykles, bet ir teikti finansines paskatas, atsižvelgti į kitus užimtumo didinimo aspektus, kaip antai sveikata, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą, bei užtikrinti lanksčias darbo organizavimo sąlygas.Įgyvendindamos aktyvaus senėjimo politiką, puikų pavyzdį rodo Danija, Suomija ir Švedija.

    Kita vertus, daug valstybių narių susiduria su sunkumais į darbo rinką integruodamos jaunimą.  Vidutinis jaunimo nedarbas toliau išlieka labai aukštas (2006 m. – 17,4 %) tiek absoliučiais skaičiais, tiek lyginant su 25–54 m. žmonėmis.Daugumoje ES valstybių narių yra gerokai daugiau darbo neturinčio ir mažiau dirbančio jaunimo nei kitose pramoninėse šalyse, pavyzdžiui JAV, Kanadoje ar Japonijoje.

    Menką jaunimo užimtumą galima paaiškinti tokiais veiksniais, kaip nepakankama kvalifikacija, kurią iš dalies nulemia didelis mokyklą metančių asmenų skaičius, ir darbo rinkos segmentacija, kai darbą turintiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos nei naujokams.

    Lanksčios sąlygos įmonėse ir tęstinis profesinis mokymas – svarbūs darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros veiksniai

    Įmonės prisitaiko prie kintančių sąlygų reguliuodamos darbuotojų skaičių arba nustatydamos lanksčias darbo organizavimo sąlygas (pavyzdžiui, naudojamas komandinis darbas, darbas rotaciniu principu, užduotys atliekamos savarankiškai, nustatomas lankstus darbo laikas).Kad lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros strategijos būtų sėkmingos, reikėtų derinti abu šiuos aspektus, tačiau apskritai priimant sprendimus šioje srityje svarbu atsižvelgti į nacionalinius prioritetus.Nustatyta, kad organizacijų, kuriose pavedama sudėtingas užduotis atlikti savarankiškai, darbuotojai paprastai jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, jos yra našesnės ir geriau geba kurti naujoves –taigi naudos gauna ir darbuotojai, ir įmonės.

    Siekiant padėti darbuotojams prisitaikyti prie greitai kintančių sąlygų, kurios yra lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros varomoji jėga, būtina gerinti karjeros galimybes, visų pirma stiprinant dalyvavimą mokymesi visą gyvenimą.Todėl ataskaitoje analizuojamas vis didesnis tęstinio profesinio švietimo poreikis ir svarbiausi su jo veiksmingumu ir teisingumu susiję uždaviniai.Daugiausia problemų ir sunkumų šioje srityje kyla vyresniems, mažiau išsilavinusiems, menkai apmokamiems ir pastovaus darbo neturintiems darbuotojams.Kai kurias iš šių problemų gali padėti išspręsti atsakingai formuojama viešoji politika.

    Įgūdžių poveikis darbo užmokesčio daliai BVP

    Darbo užmokesčio dalis BVP daugumoje ES valstybių narių per pastaruosius tris dešimtmečius sumažėjo.Dėl šių pokyčių buvo daug diskutuojama.Ataskaitoje nagrinėjama, kas nulėmė tokią tendenciją bei daroma išvada, kad svarbiausiu veiksniu galima laikyti technologijų pažangą.Svarbu tai, kad šių pokyčių našta iš esmės atiteko nekvalifikuotiems darbuotojams.Tokie rezultatai rodo, kad formuojant politiką reikėtų skirti daugiau dėmesio konkretiems nekvalifikuotų ir socialiai nuskriaustų darbuotojų poreikiams.

    Užimtumas Europoje 2007 m.:

    http://ec.europa.eu/employment_social/employment_analysis/employ_2007_en.htm

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25 Liepa 2007  | Išsiųskite šį tinklalapį el. paštu | Į viršų
    © 2023. Visos teisės saugomos.