Tuo metu šio labai radikalaus siūlymo ateitimi tikėjo tik nepataisomi optimistai – tokie, kurių dėka ir turime vieningą Europą. Dešimt metų po pasirašymo, sienos griuvo, bet ne tarp penkių, o tarp trylikos valstybių.

Jau kelias valandas gyvuoja 24 valstybių ir 400 milijonų gyventojų erdvė be sienų kontolės. Erdvė, kuri mums dar ne taip seniai atrodė sunkiai pasiekiama. Ir kuri yra svajonė trečio pasaulio žmonėms, kurie net rizikuoja gyvybe, norėdami į ją patekti. 

Kodėl ji tokia simboliškai svarbi?

Galimybė mums judėti po Europą nuo Helsinkio iki Lisabonos jau girdėta, tegul žmonės patys įsitikina, kas tai yra.

Šengenas pirmiausia yra pasitikėjimo erdvė. Tai tas pats, kas kitam atiduoti raktus nuo savo namų ir leisti jais naudokitės, kol jūsų nebus.

Šalys pasitiki viena kita, bet tuo pačiu solidarizuojasi prieš grėsmes. Pavyzdžiui, dabar Lietuva saugo Šengeno sienos dalį. Pasiruošti tam Europa, solidarumo vardan, Lietuvai davė pusę milijardo litų. Nuo vidinių sienų atlaisvintus resursus, dabar galima sutelkti ties išorinėmis sienomis.

Tuo pačiu reikia išsklaidyti vieną nepagrįstą baimę, jaučiamą Lietuvoje – tarsi mes dabar atsitvėreme nuo rytinių kaimynių: Baltarusijos, Ukrainos, Moldovas ar Kaliningrado, ypač brangesnėmis vizomis.

Pirma – siena netampa sukiau praeinama teisėtai migracijai. Ją sunkiau kirsti bus tik nusikaltėliams, kontrabandai, ginklams, narkotikams ir vogtoms prekėms.

O dėl vizų, taip – tam tikrais atvejais į Lietuvą baltarusiui gauti vizą kainuos nebe 5, o 60 eurų, rusui, ukrainiečiui ir moldavui – 35 eurai.

Bet tai bus viza, kuri atvers kelius į visą Europą, o ne tik po mūsų kraštą.

Iki vakar dienos išduotos „pigios“ vizos, leidžiančios judėti tik po Lietuvą, galios dar ilgą laiką. Yra gausybių išimčių – mokslininkams, vaikams, studentams, meninkams, disidentams ir taip toliau, leidžiančių vizą išduoti nemokai. Ir be to – daugkartinę bei ilgalaikę.

Su kaimynais baltarusiais ir kaliningradiečiais Lietuva gali abipus sienos nustatyti 30 ar 50 kilometrų zoną palengvintam vietiniam judėjimui be vizų. Pavyzdžiui, aplankyti gimines, artimųjų kapus ar atvykti pirkinių, tarkim, baltarusiams į Vilnių.  

Taigi, naujovių bus, bet ko tikrai nebus – tai naujų sienų kaimynams.

O tuomkart pažiūrėkime, ką apie naują mūsų gyvenimo etapą sakys vežėjai, kuriems nebereikės stovėti ištisas dienas pasienyje, ar tie, kas automobiliais vyksta švęsti Kalėdų pas dirbančius gimines į Ispaniją, autobusu slidinėti į alpes ar traukiniu į koncertą Rygoje.

Manau, kad geresnės Kalėdų dovanos nėra!

Kęstutis Sadauskas,

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas