„Naujųjų mokslo metų pradžioje milijonai jaunų europiečių grįžta į mokymo įstaigas, ir mes savo ruožtu privalome stengtis, kad jaunimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos tobulinti įgūdžius ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Jaunimas turi jausti esąs neabejotinai svarbi visuomenės dalis,“ – teigia už švietimo, mokymo, kultūros ir jaunimo reikalus atsakingas ES Komisijos narys Jánas Figelis. 

Už užimtumą, socialinius reikalus ir lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla sakė: „Privalome atkreipti dėmesį į susiklosčiusios padėties paradoksalumą – viena vertus, ES trūksta darbo jėgos, kita vertus, daugybė jaunų žmonių negali rasti darbo ir šis skaičius du kartus viršija bendrą ES nedarbo lygį.“ ES Komisijos narys pridūrė, kad „turime dėti daugiau pastangų kurdami visuomenę be atskirties – tokią visuomenę, kurioje vaikai ir jaunimas nesijaustų nesvarbūs“.

Šiais laikais jaunimui kyla sudėtingesnių problemų nei jų tėvų kartai. Jiems kur kas sunkiau baigus mokymo įstaigą sklandžiai pradėti profesinį gyvenimą. Darbo rinkoje dažnai reikalaujama aukšto lygio kvalifikacijos ir įvairesnių nei anksčiau įgūdžių. Beveik ketvirtadalis Europos jaunimo neturi įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų norint pradėti dirbti. Daugelyje valstybių narių vienas iš trijų jaunuolių praėjus vieneriems metams po mokymo įstaigos baigimo vis dar neturi darbo.

Būtina didinti švietimo ir darbo galimybes. Be to, norint įtraukti jaunimą į visuomeninį gyvenimą svarbu neužmiršti savanoriškosios veiklos. Tokiai veiklai plėtoti gali praversti glaudesnis bendradarbiavimas ir dalijimasis gerąja patirtimi. Neseniai atlikto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 74 % jaunimo mano, kad savanoriškosios veiklos programos padeda jiems aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.

Šiandien Komisija pabrėžė būtinybę daugiau ir kuo anksčiau investuoti į jaunimą – ne tik finansine, bet ir politine bei socialine prasme – pasitelkiant šeimas, NVO, mokytojus ir darbdavius. Pirmenybę būtina teikti daugiasričių jaunimo strategijų kūrimui tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, įtraukiant pačias įvairiausias politikos sritis, pvz., švietimą, užimtumą, sveikatą, įmonių veiklą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą.  Komisija taip pat paragino valstybes nares dėti daugiau pastangų ir užtikrinti, kad:

•       mažiau jaunimo anksti paliktų mokyklas ir daugiau vaikų kuo anksčiau pradėtų mokytis – reikėtų pradėti nuo nepalankesnėse vietovėse gyvenančių vaikų ir diegti papildomų priemonių, kad jie per anksti nepaliktų mokyklų;

•       į jaunimo problemas būtų atsižvelgiama ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje, taikant lankstumo ir užimtumo garantijas, skirtas padėti jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje;

•       verslą ir švietimą sietų glaudesnės sąsajos; be to, reikėtų skatinti judumą. Atsižvelgdama į šiuos uždavinius, per 2007-ųjų „ES Darbo dienas“ Komisija pradės įgyvendinti bandomąją iniciatyvą „Jūsų pirmasis darbas užsienyje“, skirtą ES darbuotojų judumui skatinti;

•       jaunimas dalyvautų priimant sprendimus ir vertinant jaunimo politikos sritis. Tam reikėtų stiprinti esamus jaunimo, jaunimo organizacijų ir ES institucijų ryšius. Šią nuostatą būtų galima paskelbti ir patvirtinti priimant ES ir valstybių narių deklaraciją, kurioje būtų raginama sudaryti jaunimui palankesnes sąlygas, o jaunimas įsipareigotų prisiimt aktyvų vaidmenį.

Komunikate pateikiama keletas kitų konkrečių pasiūlymų:

•       kas trejus metus teikti ES jaunimo reikalų ataskaitą, rengiamą dalyvaujant jaunimui. Joje būtų apibūdinama ir analizuojama jaunimo padėtis Europoje, padedama geriau suprasti jaunimo problemas ir skatinama glaudžiau bendradarbiauti įvairiais klausimais;

•       2008 m. priimti Europos stažuočių kokybės chartiją, skirtą skatinti stažuotėms ir kovoti su piktnaudžiavimu;      

•       šiuo metu rengiama sveikatos strategija, kuria remiami prie jaunimo poreikių pritaikyti veiksmai;

•       rengti konsultacijas dėl savanoriškosios veiklos ir įvertinti jos poveikį, kad būtų galima parengti iniciatyvą, skirtą kliūtims naikinti ir savanoriškosios veiklos projektuose įgytiems įgūdžiams plačiau pripažinti;

•       nagrinėti, kaip nacionaliniu lygmeniu užtikrinamos jaunimo galimybės dalyvauti kultūros veikloje, kad būtų galima šias galimybes padidinti.

Prie šio komunikato pridedami du Komisijos dokumentai apie jaunimo užimtumą ir savanoriškąją veiklą. Užimtumo dokumente pirmą kartą pateikiamas 27 ES valstybių narių 15–30 metų jaunimo užimtumo padėties tyrimas ir išsamus statistinių duomenų priedas. Antrojoje ataskaitoje pateikiama analitinė nacionalinių jaunimo savanoriškosios veiklos strategijų apžvalga, parengta pagal valstybių narių ataskaitas. 

Komunikatas pagrįstas Komisijos konsultacijomis su Europos jaunimo forumu, ir juo remiantis bus toliau koordinuojama ES jaunimo reikalų politika.  Komisijos nariai J. Figelis ir V. Špidla pristatys šį dokumentą jaunimui rugsėjo 16 d. Lisabonoje vyksiančiame šiai iniciatyvai skirtame jaunimo renginyje. 

Daugiau informacijos rasite:

http://ec.europa.eu/youth/

Papildoma informacija:

http://ec.europa.eu/employment_social/employment_strategy

Teminė politinių priemonių dėl nepalankioje padėtyje atsidūrusio jaunimo studija:

http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/publications/publication_en.cfm?id=68

Europos užimtumo stebėjimo centro jaunimo užimtumo apžvalga (2005 m. ruduo):

http://www.eu-employment-observatory.net/resources/reviews/EN-EEOAutumnRvw2005.pdf