Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Komisijos narė Mariann Fischer Boel sakė:„Ar tai, kad atliekame sveikatos patikrinimą, reiškia, kad pacientas serga? Tikrai ne. Bet visiškai įprasta, kad puikios sveikatos žmonės eina pas gydytojus, kad sužinotų, ar jiems reikia ko nors imtis norint išsaugoti nepriekaištingą formą. Mums, kaip ir jiems, reikia žinoti, ar BŽŪP reikia pritaikyti ES-27 ir sparčiai kintančio pasaulio. Mano siūlomi pakeitimai turės akivaizdžios naudos ūkininkams, vartotojams ir mokesčių mokėtojams.“

Pasiūlytos priemonės

Supaprastinti bendrosios išmokos schemą ir padaryti ją veiksmingesnę.

Komunikate, be kita ko, keliami šie klausimai:

–       atsisakyti ankstesnėmis pajamomis grindžiamų išmokų ir pereiti prie „vienodesnio“ tarifo sistemos;

–       padidinti nuo gamybos atsietos pagalbos procentinę dalį šalyse, kurios pasirinko galimybę keliuose žemės ūkio sektoriuose išlaikyti ryšį tarp subsidijų ir produkcijos, nors susietoji parama vis dar gali būti svarbi regionuose, kuriuose pagaminama nedaug produkcijos, tačiau ji yra ypač reikšminga ekonominiu ar aplinkos apsaugos požiūriu;

–       palaipsniui sumažinti bendrą paramos stambiems ūkiams lygį, kai viršijama tam tikra nustatyta paramos riba, pavyzdžiui, 100 000 EUR per metus.Tai padėtų atskirti kelis savininkus turinčius ūkius, kuriuose dirba daug darbuotojų, nuo vienam savininkui priklausančių ūkių, kuriuose dirba tik keli darbuotojai;

–       padidinti žemės plotą, kurį ūkininkas turi turėti, kad galėtų gauti ES paramą (šiuo metu toks žemės plotas yra 0,3 hektaro).

–       peržiūrėti kompleksinio paramos susiejimo standartus, kurių ūkininkai privalo laikytis, kad gautų paramą iš Briuselio.Yokia peržiūra galėtų reikšti, kad nebūtini įpareigojimai būtų panaikinti, bet taip pat būtų taikomi nauji įpareigojimai siekiant spręsti naujus uždavinius, pavyzdžiui, gerinti vandentvarką ir švelninti klimato kaitą.

Pakoreguoti rinkos rėmimo priemones ir 2007 m. priderinti prie ES-27.

Komunikate keliami šie klausimai:

–       ar turėtų būti grąžinta intervencijos mechanizmo paskirtis – tikras saugumo garantas, visų pirma atsižvelgiant į palankias šiandienos rinkos kainas?

–       ar daugumai rūšių grūdų reikėtų nebetaikyti intervencinių priemonių, o jas taikyti tik vienos rūšies grūdams (kviečiams duonai kepti)?

–        ar reikėtų toliau remti žemės atidėjimą, kol bus rasta naujų būdų, kaip išlaikyti žemės atidėjimo naudą aplinkosaugai?

–       pieno kvotas numatyta panaikinti 2015 m., bet ar nereikėtų jau dabar jų palaipsniui didinti, kad sektoriaus neištiktų šokas?Būtina numatyti galimas priemones remti ūkininkams tuose ES regionuose, kurie labai priklausomi nuo pieno gamybos, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse. 

Spręsti naujus uždavinius

Komunikate svarstoma, kaip vykdant žemės ūkio politiką galima išspręsti naujus uždavinius ir išnaudoti ES žemės ūkio galimybes.

Pavyzdžiui:rizikos valdymas, kova su klimato kaita, veiksmingesnė vandentvarka, maksimalus bioenergijos teikiamų galimybių išnaudojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

Taikant kompleksinės paramos susiejimo principą būtų galima pasiekti klimato kaitos ir vandentvarkos tikslus.

Reikėtų imtis paskatų veiklai šiose srityse gerinti, bet tai kainuos pinigų.  

Geriausias būtinų naujų priemonių finansavimo būdas – pasitelkti kaimo plėtros politiką.

Komunikate siūloma padidinti moduliavimo normą, t. y. sumažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, gaunantiems daugiau nei 5 000 EUR per metus, ir pinigus pervesti į Kaimo plėtos biudžetą.

Išmokos būtų mažinamos palaipsniui – nuo 5 % (šiuo metu) iki 13 % (2013 m.).

Taip pat reikia išnagrinėti, ar vis dar būtina skirti išmokas už energetinius augalus, atsižvelgiant į naujas biodegalų gamybos paskatas, kaip antai privalomieji bioenergetikos tikslai ir didelės kainos. 

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/agriculture/healthcheck/index_en.htm