„Europos energetikos politika siekia naujos pramoninės revoliucijos, – teigia už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgs. –Ją, kaip ir visas tokias revoliucijas, paskatins naujos technologijos. Dabar pats laikas mūsų politinę viziją paversti konkrečiais veiksmais. Per artimiausius 10–15 metų priimti sprendimai turės svarbių pasekmių energijos tiekimui, klimato kaitai, ekonomikos augimui ir užimtumui Europoje. Jei šiose vis intensyvesnėse pasaulinėse varžybose dėl mažo anglies kiekio technologijų rinkų atsiliksime nuo kitų, gali tekti užsibrėžtų tikslų siekti naudojant importuhttps://eudel.lt/wp-content/themes/oq3707sxaukeibjfa4fiu680048/files/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/otas technologijas.“

„Turime galimybę būti pirmieji mažo anglies kiekio technologijų gamintojai pasaulyje, tačiau jei Europa nesusivienys veiksmingesniam darbui, šią galimybę prarasime, o ekonominiai perėjimo prie mažo anglies kiekio ekonomikos privalumai atiteks kitiems. Šiandien Komisijos siūlomos idėjos padės Europai susikurti pasaulinio lygio finansiškai prieinamos, švarios, veiksmingos ir netaršios energijos technologijų paketą“, – įsitikinęs už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas.

Europa susidūrė su didelėmis energijos tiekimo ir klimato kaitos problemomis. Su dabartinėmis technologijomis ir tendencijomis Europa ir pasaulis nepasieks klimato kaitos tikslų ekonomiškai tvariomis sąnaudomis.  Todėl įgyvendinant ES siekį iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį 60–80 %, moksliniai energijos technologijų tyrimai ir naujovės yra visų svarbiausia.  Tačiau jei ES iš esmės nepakeis šių technologijų plėtros strategijos, labai tikėtina, kad minėtų tikslų pasiekti nepavyks arba jiems pasiekti prireiks importuhttps://eudel.lt/wp-content/themes/oq3707sxaukeibjfa4fiu680048/files/lietuva/news_hp/press_releases_lithuania/otų technologijų. deja, energijos naujovių plėtojimo procesas nuo pradinės koncepcijos iki skverbimosi į rinką yra struktūriškai silpnas. nėra nei natūralios rinkos paklausos, nei pastebimos greitos tokių technologijų ekonominės naudos.  Be to, nuo 1980 m. smarkiai sumažėjo ES valstybių narių energijos moksliniams tyrimams skiriamos biudžeto lėšos. Akivaizdu, kad daugelio technologinių problemų, su kuriomis susiduria ES energetikos politika, šiuo metu taikomomis priemonėmis ir bendradarbiavimo būdais neišspręsi.  Reikia naujos mąstymo krypties.

Todėl Europos Komisija siūlo naują strategiją, kurios pagrindiniai principai – vieningiau planuoti veiksmus ir geriau išnaudoti Europos mokslinių tyrimų ir naujovių erdvės potencialą bei vidaus rinkos galimybes. Pirmiausia plane numatytas įpareigojimas parengti naujų prioritetinių Europos pramonės iniciatyvų, padėsiančių plėtoti technologijas, kurių kūrimas Bendrijos lygmeniu užtikrintų daugiausia pridėtinės vertės. Plane siūloma sustiprinti pramonės mokslinius tyrimus ir naujoves suderinant Europos, nacionalinio ir pramonės lygmens veiklą. Taip pat siūloma sukurti Europos mokslinių energijos tyrimų aliansą, kuris padėtų užtikrinti kur kas glaudesnį mokslinių energijos tyrimų organizacijų bendradarbiavimą, pagerinti planavimą ir numatyti tinkamą Europos energijos infrastruktūrą ir sistemas. Komisija įspėja apie būtinybę skirti daugiau lėšų šiai sričiai ir pateiks idėjų, kaip finansuoti mažo anglies kiekio technologijų plėtrą 2008 m. Ji parengs informacijos sistemą, padėsiančią susidaryti aiškų energijos technologijų visoje Europoje vaizdą, ir drauge su valstybėmis narėmis nustatys bendro mokslinių energijos technologijų tyrimų planavimo tvarką.  2009 m. bus surengtas Europos vadovų susitikimas energijos technologijų klausimais, kuriame bus apžvelgta padaryta pažanga.

Išsamesnės informacijos šia tema galima rasti MEMO/07/493 ir Strateginiame energijos technologijų plane adresu     http://ec.europa.eu/energy/res/setplan/communication_2007_en.htm;

MEMO/07/494 pateikti atsakymai į kai kuriuos dažniausiai užduodamus klausimus.