The EU in your Country Svarbus teisinis pranešimas
Kontaktiniai duomenys | Paieška tinklavietėje EUROPA
Komisijos narys Orbanas: „Vis daugiau jaunų europiečių mokosi užsienio kalbų, o mokytis jų pradeda daug anksčiau nei jų tėvai“
Išsiųskite šį tinklalapį el. paštuIšsiųskite šį tinklalapį el. paštuPrintPrint
2007-09-26

Rugsėjo 25 d. Europos Komisija priėmė 2004–2006 m. veiksmų plano „Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas“ įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama išvada, kad beveik visos valstybės narės patobulino kalbų mokymą savo šalyse, visų pirma jaunesnio amžiaus žmonių grupių. Vidurinių mokyklų mokiniams suteikiama daugiau galimybių mokytis dviejų užsienio kalbų, tačiau taip yra ne visose valstybėse narėse. Toliau ataskaitoje aptariami tam tikri suaugusiųjų kalbų mokymo trūkumai.

    „Vis daugiau jaunų europiečių mokosi užsienio kalbų, o mokytis jų pradeda daug anksčiau nei jų tėvai, – teigė už daugiakalbystę atsakingas Komisijos narys Leonardas Orbanas. − Po trejų metų darbo nacionalinė kalbų politika tapo nuoseklesnė: bendrai sutariama esminiais klausimais, pvz., dėl kalbų, kaip esminio įgūdžio, svarbos mokantis visą gyvenimą ir dėl būtinybės į mokyklų programas įtraukti dviejų užsienio kalbų mokymą nuo pat pradinių klasių. Kai kuriose srityse dar reikia padirbėti: būtina įtraukti kalbų mokymą į visus švietimo etapus, didinti dėstomų kalbų įvairovę ir remti kalboms palankias mokyklas.“

    2002 m. Barselonos Europos Vadovų Taryba paragino imtis tolesnių veiksmų siekiant „tobulinti pagrindinius įgūdžius visų pirma mokant mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo pat ankstyvos vaikystės“. Pirmasis Komisijos žingsnis šia kryptimi − 2004–2006 m. veiksmų planas „Kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės skatinimas“, kuriame buvo pateiktos trys strateginės veiksmų sritys: skatinti mokymąsi visą gyvenimą, tobulinti kalbų mokymą ir kurti kalboms palankią aplinką. Ataskaitoje aptariami Komisijos ir valstybių narių veiksmai. Neišspręstas svarbiausias uždavinys − kaip užtikrinti galimybę pagrindinį išsilavinimą turintiems asmenims ir apskritai visiems suaugusiesiems toliau tobulinti kalbinius įgūdžius. Rūpesčių kelia ir tai, kad trūksta kalbų mokytojų, be to, jų judumas nėra pakankamas.

    Ataskaitoje pateikiama nemažai gerosios patirties pavyzdžių. Pažymima, kad Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje jau imta mokyti dviejų užsienio kalbų, taip pat dėstyti kokią nors discipliną užsienio kalba. Austrija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Norvegija ir Švedija skatina kaimyninių šalių kalbų mokymą ir netgi steigia dvikalbes klases. Siekdamos paskatinti suaugusiuosius mokytis užsienio kalbų, kai kurios šalys, pvz., Belgija ir Čekija, įdiegė valstybės, darbdavių ir vartotojų bendrai finansuojamą „premijų“ sistemą. Estijoje, Lenkijoje ir kitose Rytų Europos šalyse vyko kalbų mokytojų perkvalifikavimas, visų pirma iš rusų kalbos į anglų kalbos mokytojus. Rumunijos kaimo vietovių mokytojams suteikta galimybė trečiojoje studijų pakopoje nuotoliniu būdu mokytis prancūzų ir anglų kalbų.

    Ataskaitą rasite:

    http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/lingua/br2007_lt.pdf

    Paskutinį kartą atnaujinta: 25 Liepa 2007  | Išsiųskite šį tinklalapį el. paštu | Į viršų
    © 2023. Visos teisės saugomos.