„Šios grupės rekomendacijos labai vertingos. Ataskaita gali įkvėpti imtis konkrečių projektų, – sakė Komisijos narys L. Orbanas. – Pavyzdžiui, tirti tuos daugiakalbystės aspektus, kur dar yra šiuolaikinio mokslo spragų: kaip skatinti mokytis kalbų neformalioje aplinkoje; kaip padrąsinti kalbų mokytis vyresnius žmones; kaip panaudoti daugiakalbystę integruojant kalbines mažumas.“

Grupės ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama kelioms sritims: kalbinio sąmoningumo ir motyvacijos mokytis kalbų didinimas; žiniasklaidos galimybės skatinti, didinti ir palaikyti motyvaciją mokytis kalbų; kalbų nauda verslui; naujos vertimo žodžiu ir raštu tendencijos bei poreikiai; regionų ir mažumų kalbos; daugiakalbystės moksliniai tyrimai.

Štai ką grupė siūlo:

–       Pradėti tėvų, jaunimo, švietimo ir kultūros veikėjų, vadovų ir kt. informavimo apie kalbų mokymąsi kampanijas.

–       Kad būtų didesnė motyvacija, grupė pataria kalbų mokymąsi įtraukti į laisvalaikio veiklą, pavyzdžiui, sportą,ir į popamokinę mokinių veiklą,rengti šviečiamąsias pramogines televizijos laidas.Gera kalbų mokymo priemone laikomi subtitrai.

–       Daugiakalbystės klausimų aukšto lygio grupė atkreipia dėmesį į imigrantų, kaip kalbos žinių šaltinio, potencialą ir į bendrovių galimybes naudotis emigrantų kalbine ir kultūrine kompetencija siekiant patekti į jų kilmės šalių rinkas.

–       Svarbiu konkurencingumo didinimo veiksniu laikomas trečiųjų šalių kalbų, pavyzdžiui, arabų, kinų, hindi, japonų, rusų, mokymo profesionalumo didinimas nustatant bendrus Europos lyginamuosius standartus.

–       Kitos Daugiakalbystės klausimų aukšto lygio grupės rekomendacijos: ugdyti vertimo raštu ir žodžiu magistrus, kurti aukštojo mokslo programas teisės, teismų ir Bendrijos srities vertėjams raštu ir žodžiu rengti.

Visą Daugiakalbystės klausimų aukšto lygio grupės ataskaitą žr.

http://ec.europa.eu/education/policies/lang/doc/multireport_en.pdf

Daugiau informacijos apie ES kalbas rasite adresu http://europa.eu/languages/